Šalčia

Tai – didžiausias Merkio intakas. Upės ilgis – 76 km, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 5,7 m /s, vidutinis upės nuolydis – 0,92 m/km. Šalčia labai vingiuota, gana gili, srovė negreita, vanduo skaidrus ir šaltas. Upės pakrantės miškingos (teka Rūdninkų girios pakraščiu), puikiai tinka poilsiauti. Vandens lygis svyruoja nestipriai, todėl visus metus upe galima plaukti [...]

Strėva

Upės ilgis – 80 km, vidutinis metinis nuotėkis – 5,9 m /s, vidutinis upės nuolydis -1,37 m/km. Strėva išteka Trakų rajone, Aukštadvario apylinkėse esančiame miškelyje, kur telkšo visa virtinė nedidelių ežerėlių. Strėvos aukštupys nedidukais in takėliais jungiasi su Spindžiaus, Margio ir keletu kitų ežerų. Upė įteka į Nemuną (Kauno marias). Keliose vietose Strėva patvenkta, jos [...]

Siesartis

Upė išteka iš ežeryno Molėtų rajone ir įteka į Šventją ties Vidiškiais. Siesarties ilgis – 76 km, vidutinis metinis nuotėkis – 5,1 m /s, vidutinis upės nuolydis – 1,23 m/km. Kadangi upės aukštupys ežeringas, vandens lygis per metus mažai svyruoja. Upėje yra rėvų, seklumų, bebrų užtvankų, jėgainių bei malūnų patvankų. Po pavasarinio polaidžio ar gausių [...]

Nevėžis

Viena didesnių Lietuvos upių, kurios ilgis – 210 km, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 33,2 m /s, vidutinis nuolydis – 0,35 m/km. Tėkmė lėta, kai kur srovė greitesnė, o vietomis primena kanalą, kur srovė vos jaučiama. Aukštupyje nėra ežerų, didesnių intakų, todėl Nevėžio nuotėkis per metus smarkiai keičiasi, daug vandens suvartoja pramonės įmonės Panevėžyje ir [...]

Neris

Antra pagal dydį Lietuvos upė Neris, kaip ir Nemunas, savo kelionę pradeda Baltarusijoje. Į Lietuvos teritoriją ji įteka kiek aukščiau Buivydžių ir, nuvingiavusi 235 km, Kaune susilieja su Nemunu. Upė vandeninga, turi 35 intakus, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 189 m /s, vidutinis nuolydis – 0,32 m/km. Tėkmė vidutinė (4-6 km/h), vandens lygis pastovus, per [...]

Nemunas

Nemunas nuo seno vadinamas Lietuvos upių tėvu, nes jis yra ilgiausia (Lietuvos teritorijoje 488,8 km) ir vandeningiausia krašto upė. Į Lietuvos teritoriją įteka smėlingoje Dzūkijoje, ties Varviškės gyvenviete. Vinguriuodamas ir įstabaus grožio kilpomis papuošęs dainingųjų dzūkų kraštą, Kauno mariomis išsilieja jau Aukštaitijoje. Neilgai čia užtrukęs, Suvalkijos pakraščiu plukdo savo vandenis Žemaitijos link, kur, išsiliejęs ir [...]

Mūša

Upė išteka Mūšos tyrelyje, Joniškio rajone. Mūšos ilgis – 284 km, vidutinis metinis nuotėkis – 26 m /s, vidutinis nuolydis – 0,48 m/km. Tekėdama pietryčių kryptimi upė daro ilgą lankstą, o ties Pasvaliu keičia tekėjimo kryptį į šiaurės vakarus ir ties Bauskės miesteliu, Latvijoje, susilieja su Nemunėliu. Upė priklauso Dauguvos vandens baseinui. Lietuvos ir Latvijos [...]

Dubysa

Dubysos, vieno iš didesnių Nemuno intakų, ištakos netoli Rėkyvos ežero tarp Bubių ir Aukštelkės. Upės ilgis – 146 km, vidutinis metinis nuotėkis – 13,4 m/s, vidutinis upės nuolydis – 0,7 m/km. Aukštupyje upė vingiuoja pievomis, vidurupyje upės slėnis pagilėja ir toks lieka iki pat Nemuno. Dubysos intakai – Šiaušė, Luknė, Mūšia, Kirkšnovė, Lazduona bei keliolika [...]

Minija

Didžiausia vakarų Žemaitijos upė Minija – paskutinis Nemuno intakas – įteka į dešinę Nemuno atšaką Atmatą. Upės ilgis – 213 km, vidutinis metinis nuotėkis 38,7 m /s, nuolydis – 0,84 m/km. Minijos baseine ežerų mažai, nuolydis gana didelis, o podirvis nelaidus vandeniui, todėl upės vandens lygis labai nepastovus – sausmečiu upė smarkiai nusenka, o po [...]

Merkys

Merkys – didžiausia ir turbūt gražiausia Dzūkijos upė, jos ištakos Baltarusijoje, netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Upės ilgis – 206 km, ji beveik visa teka Lietuvos teritorija. Vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 32,4 m /s, upės nuolydis – 0,67 m/km. Merkys teka gražiomis, vaizdingomis vietovėmis, aukštupyje upė negili, neplati ir gana srauni. Vidurupyje sutekėjus didesnių [...]