Žeimena

Morfometriniais rodikliais ir gamtovaizdžiu Žeimena primena Merkį. Upės ilgis -114 km, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 27 m /s, nuolydis – 0,62 m/km, tėkmė lėta, pasitaiko sraunumų, rėvų, slenksčių (vidurupiui baigiantis ir žemupyje), medžių išvartų, kliuvinių, šiekštuotų sangrūdų. Upės ištakos – Aukštaitijos nacionalinio parko pakraštyje, ties Labanoro giria, ji išteka iš Žeimenų ežero šalia Kaltanėnų [...]

Virvytė

Tai – didžiausias Ventos intakas. Upės ilgis – 131 km, vidutinis metinis nuotėkis – 9,4 mVs, vidutinis nuolydis – 0,85 m/km. Upė išteka Varnių apylinkėse, įteka į Ventą ties Užvenčiu. Aukštupyje Virvytė teka per Paršežerį, Lūkstą, Biržulį, daugelyje upės ruožų nuolydis didesnis nei 1 m/km. Upė gana srauni, yra daug akmenuotų rėvų, užvartų, išgriautų jėgainių [...]

Verknė

Upė išteka Aukštadvario apylinkėse iš Vilkokšnio ežero. Upės ilgis – 77 km, vidutinis metinis nuotėkis – 5,7 m/s, vidutinis nuolydis- 1,3 m/km. Ištekėjusi iš Vilkokšnio, Verknė teka per Sienio ežerą ir įteka į Navos ežerą. Ties Aukštadvariu ji yra patvenkta (Aukštadvario hidroelektrinės tvenkinys). Kirtusi AukštadvarioOnuškio kelią, ties Totoriškėmis pasuka vakarų kryptimi ir neskubriai plukdo savo [...]

Venta

Venta – viena didžiausių Žemaitijos upių. Ji išteka ties Pavandenės gyvenviete, netoli Gludo ežero, ir įteka į Baltijos jūrą Latvijoje, ties Venstpiliu (Lietuvos ir Latvijos sieną kerta ties Leckavos gyvenviete). Upės ilgis – 350 km, vidutinis metinis nuotėkis – 44,2 m /s, vidutinis nuolydis – 0,85 m/km. Venta savo vandenis plukdo nuo Žemaičių aukštumos. Čia [...]

Ūla

Tai – viena gražiausių Dzūkijos upių, kurio 65 km. Ji išteka Baltarusijoje ir įteka į Merkį aukš čiau Žiūrų kaimo. Vidutinis metinis upės nuotėkis – 5 m /s, nuolydis – 0,52 m/km. Ūlos pakrantės labai vaizdingos, vanduo skaidrus, spygliuočių miškais apaugę krantai puikiai tinka poilsiui ir turizmui. Upės nuotėkis per metus mažai keičiasi, dažniausias gylis [...]

Šventoji (pajūrys)

Viena iš kelių Lietuvos upių ir upelių, įtekančių į Baltijos jūrą. Šventoji išteka miškelyje ties Šatraminiais, į Baltijos jūrą įteka Šventosios miestelyje. Upės ilgis – 73 km, vidutinis metinis nuotėkis – 5,4 m /s, nuolydis – 0,65 m/km. Srovė neskubri, gamtinių kliūčių nedaug, todėl vandens lygis gana pastovus. Iki Šventosios miestelio upė negili ir neplati [...]

Šventoji (Aukštaitija)

Upės ilgis – 250 km, vidutinis metinis nuotėkis žio tyse – 55,1 m /s, vidutinis nuolydis – 0,51 m/km. Šventosios versmės netoli Dūkšto, jomis gyvi Samanio ir Beržinio ežerėliai. Upė kerta daugybę ežerų (Asavą, Luodį, Sartus ir kt), intakėliais jungiasi su Luodykščiu, Asavėliu, Ūpartu, Alaušu ir kitais ežerais. Nors upės nuotėkis mažai keičiasi, jos vandens [...]

Širvinta

Tai – didžiausias Šventosios intakas. Upės ilgis – 138 km, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 7,5 m /s, vidutinis nuolydis – 1 m/km. Nors upės intakai ežeringi, vis dėlto vasarą, ypač sausmečiu, ji smarkiai nusenka. Ties Motiejūnais upė patvenkta, gana didelis tvenkinys yra ir Širvintose. Aukštupyje upės tėkmė rami, išskyrus ruožą ties Juodiškiais, kur upės [...]

Šešuvis

Tai – didžiausias Juros intakas. Šešuvis išteka Kelmės rajone ties Šienlaukio gyvenviete ir įteka į Jūrą ties Taurais. Upės ilgis -114 km, vidutinis metinis nuotėkis – 16,4 m /s, vidutinis nuolydis – 1,03 m/km. Jūros baseine ežerų beveik nėra, todėl ir Šešuvies nuotėkis per metus smarkiai svyruoja, jį gerokai padidina upės intakai – Ančia, Šaltuona, [...]

Šešupė

Upės ištakos Lenkijoje, visai netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos. Tai – didžiausia Suvalkijos upė, nuo Kudirkos Naumiesčio iki Ročiškių tekanti Lietuvos ir Rusijos Federacijos siena, ją kertanti ir tekanti Kaliningrado sritimi, kur ir įteka į Nemuną (kairysis intakas) priešais Vėžininkų gyvenvietę. Upės ilgis – 274 km, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse 33 m /s, vidutinis nuolydis [...]