Sudurtinė meškerė

Pagal savo įrangą šis įrankis gana panašus į jau aprašytąją sportinę meškerę. Esminis sudurtinės meškerės požymis – kitoks kotas ir jo viduje esanti elastinga guma, leidžianti naudoti labai ploną valą. Per pasaulio pirmenybes Italijoje, naudodami 0,1-0,12 mm valą, sportininkai nesunkiai įveikdavo po 3-5, o kartais ir daugiau kilogramų sveriančius karpius. Ši meškerė turi ir kitų privalumų, kurių neturi jokia kita plūdinė meškerė: ją naudojant galima beveik idealiai manevruoti masalu ir tiksliai gaudyti jaukinimo vietoje bet kokiomis sąlygomis, net ir pučiant stipriam vėjui. Koto pasirinkimas yra sudėtingas uždavinys ne tik mažai patyrusiam žvejui. Pats meškerykotis susideda iš dviejų skirtingų
dalių: 5-7 m ilgio tuščiavidurės teleskopinės viršūnėlės, žvejų dar vadinamos „topu”, ir sunkesnės bei ilgesnės dalies, kuri savo ruožtu susideda iš atskirų maždaug 1,5 m ilgio suduriamųjų dalių. Iš čia ir lietuviškas meškerės pavadinimas. Kitose kalbose šios meškerės pavadinimas daugiausia siejamas su elastinga guma. „Topo” viduje per vieną ar kelis jo narelius (dažniausiai per du) įtaisyta labai elastinga ir stipri guma. Jos skersmuo gali būti 0,5-1,5 mm. Priklausomai nuo skersmens, guma dažoma ir skirtingomis spalvomis, kad pirkėjams būtų lengviau susigaudyti ir pasirinkti. Iš paskutinio „topo” narelio, kurį reikiamoje vietoje nupjauna pats žvejys, guma išsitraukia ir sugrįžta per tefloninį žiedelį, kuris labai sumažina trintį. Ties koto viršūnėle, kuri, palyginti su kitų meškerių, yra gana standi, guma baigiasi valo fiksatoriumi, prie kurio tvirtinama įprasta meškerės įranga. Spalvota guma ir valo fiksatorius padeda sekti pakirstos žuvies judėjimą. Koto viduje guma tvirtinama prie reguliuojamo skersmens plastikinio „vilkelio”. Storesnės gumos, kuriomis gaudomi karpiai ar kitos stambios žuvys, gali užimti gerokai didesnį ar net visą „topo” ilgį ir dažniausiai vyniojamos ant specialių „kopėčių”. Taip patogiau reguliuoti gumos ilgį ir jos įtempimą. Montuojant meškerę, labai plono valo nereikėtų jungti su stora guma, ir priešingai – storesnio su labai plona. Nuo laiko guma silpnėja. Ją reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Pastebėjus įtrūkimus, gumą nedvejojant reikia pakeisti. Kad guma ilgiau tarnautų, ją, kaip ir koto sudūrimus, reikia išpurkšti specialiai tam skirtais skysčiais. Aukštos klasės sudurtinės meškerės kotai gaminami iš labai lengvų ir tvirtų medžiagų. Jie yra patys brangiausi iš visų plūdinių meškerių meškerykočių. Jeigu ateityje numatote dalyvauti varžybose, gerą įrankį patarčiau įsigyti iš karto. Beveik visiems žūklės atvejams pakaks 10-12 m meškeryk očių, nors gaminama ir daug ilgesnių. Per varžybas koto ilgis ribojamas iki 14,5 m. Gerus įrankius reikia rūpestingai prižiūrėti.  Po kiekvienos žūklės koto dalis reikia nuplauti (geriau šiltu vandeniu),kruopščiai pašalinti pridžiūvusias pašaro daleles ir žvynus.
Po to įrankiai nušluostomi minkštu rankšluosčiu, o juos išdžiovinus, patartina kotų sujungimo dalis nupurkšti skystu teflonu. Koto dalys sudedamos į plastikinius futliarus, o šie – į specialius medžiaginius dėklus, kad būtų patogu transportuoti. Įprasta sportininkams turėti visą rinkinį viršūnėlių su įvairaus skersmens guma. Sudurtinių meškerių plūdės yra panašios į sportinių ir boloniškųjų meškerių plūdes. Jos privalo turėti gana ilgą, sta bilumą garantuojantį kylį ir gerai matomą anteną. Pastaruoju metu dažnai naudojamos antenos, kurias galima keisti. Gaudant stovinčiame
vandenyje, gali pakakti ir gramo dalis išlaikančių plūdžių, o srovėje jos turėtų išlaikyti keliolika ar net kelias dešimtis
gramų. Lenkų žvejai pas mus išpopuliarino stiprioje srovėje gaudyti skirtas diskines plūdes, nors Vakaruose jos jau žinomos senokai. Tokių plūdžių privalumas – geras aptakumas ir mažas pasipriešinimas srovei, todėl, sakysim, vietoj 10 g išlaikančios įprastos plūdės galima naudoti 5-7 g išlaikančią
diskinę. Diskinė plūdė gerai matoma srovėje, o svarbiausia – su ja tampa jautresnė ir visa meškerės įranga. Žvejojant šia meškere, tiks bet koks kokybiškas valas. Kokio stiprumo ir skersmens jį pasirinksime, priklausys nuo gaudomos žuvies didumo. Priklausomai nuo gaudymo sąlygų, kaip svareliai naudojami užspaudžiamieji „šrateliai” arba slankiojamosios „slyvelės”. Kabliukai turi būti labai tvirti ir aštrūs. Gaudoma taip: užkabinus masalą ir užmetus jį į vandenį, „topas” sujungiamas su sunkiąja meškerės dalimi. Stumiant kotą į priekį, pasiekiama gaudymo vieta. Pašariniai rutuliai dažniausiai sumetami ties koto viršūnėle. Nuvarginus pakirstą žuvį, storoji koto dalis atskiriama ir kova baigiama rankoje laikant tik „topą”. Juo žuvis vedama į graibštą. Sunkioji koto dalis gaudymo metu slankioja ant už žvejo nugaros pastatytų volelių, o priekyje ties žvejo ranka fiksuojama specialiu laikikliu. Meškerės viršūnę gaudymo metu galima pamerkti į vandenį. Gaudoma nuo specialių platformų ir atsisėdus. Be minėtosios sudurtinės meškerės, dar yra beveik mūsų žvejams nežinoma šios meškerės atmaina. Šioji neturi elastingos gumos, jos vaidmenį atlieka standi ir labai lanksti koto viršūnėlė.