Angliškoji palaidynė

Tose vietose, kur žuvų neįmanoma pasiekti su sportine ar sudurtine meškere, gaudoma angliškąja palaidyne, kitaip dar vadinama tolimojo užmetimo meškere. Tai senas anglų žvejų įrankis, įvairiais laikais ir įvairiose vietose vadintas skirtingais vardais. Ši meškerė ypatinga tuo, kad, nepaisant, jog masalas  kartais užmetamas net už kelių dešimčių metrų, pavyksta išsaugoti jos jautrumą, o tai labai svarbu gaudant stambias ir atsargias žuvis. Šia meškere gaudyti labiausiai tinka ten, kur ilgi ir seklūs atabradai ir reikia toli užmesti, be to, ežeruose, vandens saugyklose ir upėse bei kanaluose, kur silpna srovė. Šiai žūklei reikalingi lengvi 3,90-4,20 m ilgio kotai su rankena ir 12-17 aukštai pakeltų žiedelių, kad esant drėgnam orui valas neliptų prie koto. Gaudant ramiu oru, kotas gali linkti ir šiek tiek paraboliškai, bet dažniau linksta tik pati jo viršūnėlė. Geriausi kotai būna iš dviejų arba trijų dalių su kamštinėmis rankenomis. Gamybai naudojamas anglies pluoštas arba kitos labai lengvos ir tvirtos medžiagos. Pagal išmetimo galingumą kotai skirstomi į klases. Nurodomas svoris gramais rodo, kokį svorį galima užmesti be rizikos sulaužyti įrankį. Lengvais kotais galima užmesti 5-12 g, o sunkesniais – net kelių dešimčių gramų svorį. Arčiausiai prie ritės esantis žiedelis privalo būti pakankamai didelis, o valas jo link turi eiti be linkimo. Angliškosioms palaidynėms gaminamos specialios ritės, kurios dažnai tinka ir kitoms žvejybos priemonėms, bet nelabai tinka spiningams. Ritės Long Cast ir Match turi didelį perdavimo skaičių ir lengvai reguliuojamą prasukos mechanizmą. Visos ritės turi negilų ir ilg ą būgnelį, priv alo būti lengvos bei tvirtos. Labai svarbu, kad būgnelio kraštai būtų idealiai lygūs ir valas nuo jų slystų be kliūčių. Ritės valo surinkimo žiedelis turėtų būti keraminis ir šiek tiek platesnis. Metaliniuose žiedeliuose nuo intensyvaus naudojimo greitai atsiranda grioveliai, kurie labai gadina ploną valą. Angliškąją palaidynę iš kitų meškerių labiausiai išskiria slankiojamosios ir viename taške tvirtinamos Waggler tipo plūdės. Šios plūdės yra įvairios formos ir svorio. Vienos yra tiesios ir lengvos, kitos pasunkintos apačioje arba be pasunkinimo, dar kitų svorį galima reguliuoti priklaus omai nuo gaudymo aplinkybių. Jos gaminamos iš lengvos balzos medienos, plastiko, sarkandos ir net povo plunksnų. Tai pačios ilgiausios iš visų žvejų naudojamų plūdžių. Jų ilgis gali siekti net keliasdešimt centimetrų. Nuo plūdės konstrukcijos ir formos gali priklausyti ir užmetimo nuotolis, kitaip sakant – pagal gaudymo nuotolį renkamės ir plūdę.  Pavyzdžiui, gaudant arčiau kranto reiktų naudoti tiesią, be pasunkinimo plūdę. Šiuolaikinių tolimojo užmetimo meškerių plūdės ant valo tvirtinamos labai įvairiai, bet dažniausiai per suktuką ir segtuką. Kartais žvejai dar naudoja ir patį seniausią tvirtinimo būdą, kai valas tiesiog perveriamas per plūdės apačioje esančią kilputę. Plūdės fiksuojamos specialiais mazgais ir mažyčiais karoliukais, arba svareliais, kurie grupėmis ar po vieną užspaudžiami ant pagrindinio valo virš suktuko, prie kurio žemiau rišamas pavadėlis. Angliškosioms palaidynėms gaminami ir specialūs labai minkšto švino sv areliai, kurie negadina valo. Be to, dar naudojamos „slyvelės”. Šiai meškerei reikalingas specialus anglaise valas. Jis privalo skęsti, nes, esant vėjuotam orui, staigiu koto judesiu skandinamas po vandeniu. Šiaip jau paskendus valui sunku laiku ir tiksliai pakirsti žuvį, tad palankiomis gaudymo sąlygomis jo skandinti nereikia. Dažniausiai naudojamas 0,14 mm valas. Norėdami tiksliai žinoti reikiamą gaudymo nuotolį, žvejai kartais valą pažymi specialiu žymekliu. Tokiu atveju masalas užmetamas tolėliau, o paskui patraukiamas iki pažymėtos vietos. Valą ant ritės reikia vynioti beveik iki būgnelio kraštų. Intensyviai naudojamas plonas angliškasis palaidynės valas gana greitai susidėvi, ir jį reikia laiku pakeisti. Pavadėlis kartais tvirtinamas „kilpa į kilpą”, b et, gaudant gilesnėse vietose, arba naudojant kai kuriuos valą susukančius masalus, patartina naudoti mažą suktuką. Kabliukas, kaip ir gaudant kitomis meškerėmis, parenkamas pagal masalą ir gaudomą žuvį. Pakirtimas žvejojant šia meškere nėra toks preciziškas, kaip gaudant sportine arba sudurtine meškerėmis, tad šiai žūklei gaminami specialūs anglaise kabliukai. Jų smaigalys kiek palenktas į vidinę pusę, o viela ne per daug plona, kad stipriau pakirtus nelūžtų ir neperpjautų žuvies lūpos. Gaudant angliškąja palaidyne, pašariniai rutuliai sumetami ranka, o iš toliau – su timpa. Galima šerti ir grynaisiais augalinės ar gyvūninės kilmės pašarais, kurie kartais dar ir suklijuojami, kad būtų įmanoma tiksliau ir labiau koncentruotai užmesti. Prieš gaudymą pravartu išmatuoti ir ištyrinėti dugną. Kadangi paprastai gaudoma iš toliau, tai padaryti nėra paprasta. Matuojama patraukiant visus svarelius į vieną tašką prie pavadėlio mazgo ir kurį laiką užspau dž iant vieną papildomą didesnį svarelį, kad plūdė skęstų. Po to užmetama kaip ir įprastai gaudant, o plūdė nuleidžiama ar pakeliama į reik iamą lygį, pridedant ir pavadėlio ilgį, kad masalas būtų prie pat dugno arba kitame reikiamame aukštyje. Tada, nuėmus tą papildoma svarelį, likusius belieka išdėstyti norima tvarka. Tokiu pat būdu vertėtų išmatuoti gylį ir aplink šėrimo vietą. Dar kruopščiau ir tiksliau išmatuoti bei ištyrinėti dugną galima iš valties. Gaudoma taip: atlenkiamas ritės lankelis ir pradedama mesti plastiškai ir vis didėjančiu greičiu. Metimo fazės pradžioje valas už žvejo nugaros turi būti visiškai išsitiesęs. Skriejant meškerės įrangai, žiūrima į įsivaizduojamą taikinį priekyje. Prieš jai krentant į vandenį, reikia pradėti švelniai stabdyti spaudžiant valą prie būgnelio krašto ir stengtis, kad plūdė „neatšoktų”. Stabdomi svareliai ir masalas turi aplenkti plūdę, o išsitiesusi meškerės įranga turi nukristi kiek toliau numatytos gaudymo vietos. Po to masalas patraukiamas į gaudymo zoną. Nors masalo manevrai gaudant tolimojo užmetimo meškere yra riboti, plūdę galima kiek patraukti ar pristabdyti. Tai dažnai atkreipia žuvies dėmesį. Jei gaudant srovėje yra ne giliau kaip pusė meškerykočio ilgio, o dugnas gana švarus ir yra sąlygos masalui vesti, naudojama fiksuota plūdė, tačiau su fiksuota plūde dažniau gaudoma negiliuose stovinčiuose vandenyse. Gaudant labai giliose vietose, vietoj įprastos Waggler plūdės naudojama gana sunki dviejuose ar trijuose taškuose tvirtinama slankiojamoji plūdė. Tokių gaudymo sąlygų pas mus yra nedaug, tad pasitenkinsiu tik tokio atvejo paminėjimu.