Viskas žvejams apie žūklę

Kuršių marios

Kuršių marių plotas – 1584 km , ilgis – 93 km, plotis (didžiausias) – 46 km, vidutinis gylis – 3,7 m, giliausia vieta – 5,8 m. Marių vandens horizonto lygis 12 cm aukštesnis negu Baltijos jūroje, todėl vyrauja srovės į jūrą. Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis – 413 km . Tiesa, šiaurinėje dalyje vidutinis gylis [...]

Publikuota: 2010-01-04

Elektrėnų marios

Elektrėnų marios yra vienas didžiausių, po Kauno ir Antalieptės marių, vandens telkinys, sukurtas žmogaus. Marios telkšo Trakų rajone, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų miesto pašonėje. Šis tvenkinys suformuotas 1961-1962 m. patvenkus Strėvos upę, iškirtus nedidelius miškelius, iš dalies iškirtus Šarkinės, Šaltinių miškų pakraščius bei visą Žvėrinčiaus mišką. Užlietos teritorijos landšaftas buvo labai įvairius: žemus, [...]

Publikuota: 2010-01-04

Aukštadvario vandens saugykla

Labai sudėtingos konfigūracijos vandens telkinys, pasižymintis dideliais gylių perkritimais ir įvairialypiu dugno gruntu. Ši vandens saugykla galutinai susiformavo 1962 metais, kai netoli Aukštadvario, Trakų rajone, patvenkta Verknė užliejo Negasčiaus, Navos, Baluosėlio, Baluosiuko bei Baluosio ežerus su juos anksčiau supusiomis pievomis bei ganyklomis. Aukštadvario vandens saugyklos plotas -168 ha, vidutinis gylis – 5,28 m, giliausia vieta [...]

Publikuota: 2010-01-04
  • Kaip pateikti masalą - Vasarą žuvys dažnai pakyla ir maitinasi aukščiau dugno. Žūklės rezultatai gali akivaizdžiai pagerėti, jei masalą lėtai pakelsite ir vėl lėtai nuleisite prie dugno. Šis veiksmas kiek primena dugno matavimą gilmačiu. Žuvys dažnai griebia lėtai besileidžiantį masalą. Kad laiku pastebėtumėte, jog ... Skaityti »
  • Kibimas jaučiamas per valą - Gaudymo būdas Toc nužiūrėtas iš Alpių priekalnių žvejų, kurie, išleidę valą pasroviui, gaudo upėtakius. Reikalingas 3,5- 4,5 m ilgio kotas ir speciali inercinė ritė. Gaudoma ir su svareliais, ir be jų. Pavadėlis tvirtinamas ne visada. Gaudymo esmė ta, kad valas ... Skaityti »
  •