Nedidelės gudrybės gaudant karšius
Kai leidžiame masalą jį pristabdydami ar visai sulaikydami, galime priversti žuvį jį griebti. Yra dar kelios gudrybės, kurios gali praversti gaudant karšius srovėje:
1. Ne sykį esu pastebėjęs, kad, sumetus pašarą į srovę ir patraukus meškerę arčiau kranto, kur gilu, žuvis nedelsiant griebia masalą. Manau, kad ji atsiduria prie kranto vengdama srovės arba triukšmo, kurį sukelia [...]
„Bomba”
Kai masalą reikia numesti toliau, užsienio žvejai naudoja vadinamąsias bombas. Jos tinka gaudant ir taikiąsias, ir plėšriąsias žuvis. Tai įvairaus dydžio ovalo formos kiauros plūdės. Viename gale jos pasunkintos kaip ir Waggler plūdės, o kitame turi neilgą (maždaug 10 cm ilgio) kiaurą plastikinį vamzdelį, kad praverta „bomba” užmetama nesivartytų. „Bombos” būna skęstančios, neskęstančios ir pusiau [...]
Kibimas jaučiamas per valą
Gaudymo būdas Toc nužiūrėtas iš Alpių priekalnių žvejų, kurie, išleidę valą pasroviui, gaudo upėtakius. Reikalingas 3,5- 4,5 m ilgio kotas ir speciali inercinė ritė. Gaudoma ir su svareliais, ir be jų. Pavadėlis tvirtinamas ne visada. Gaudymo esmė ta, kad valas išleidžiamas pasroviui ir laisva ranka atitraukiamas į šoną. Ta pati ranka jaučia ir žuvies kibimą. [...]
Apie tinkliukus
Prieš keletą dešimtmečių surengėme pirmąsias Lietuvoje moksleivių sportinės žūklės varžybas ir su šypsena stebėjome, kaip vienas jaunasis žvejys pagautą žuvį neša slėpti į pakrantės krūmus, kur daugiau pavėsio. Tąkart jis neturėjo tinkliuko. Dabar per varžybas tinkliukas yra privalomas žvejo atributas. Po varžybų žuvys dažniausiai suskaičiuojamos ir paleidžiamos, todėl tinkliukas turi būti pakankamai ilgas, kartais net [...]
Kiek kartų apsukti valą
Praktika parodė, kad, rišant ne plonesnį kaip 0,12 mm valą, pakanka 4 kartus jį apvynioti aplink kabliuko kotelį. Kai valas plonesnis, rišant paprasčiausiu mazgu, jį reikėtų vynioti bent 5 kartus. Didesnis vijų skaičius mazgo nebesustiprins, bet toks mazgas dailiau atrodys ir valas nuo kabliuko eis tiesiai. Šie nurodymai tiks ir rišant avižėles.
„Slyvelė” ar „šrateliai”
Naudojant ir „slyvelę”, ir viename taške užspaudžiamus svarelius, gaudoma panašiai. Gaudant giliau ir sunkesne įranga, patogiau naudoti slankiojamąją „slyvelę”. Vis dėlto universaliau meškerės įranga paruošiama, kai norima tvarka išdėstomi „šrateliai”, kuriuos, beje, galima derinti ir su ta pačia „slyvele”. Gaudant lengva įranga, naudotini tik užspaudžiamieji svareliai.
Kai kliūva už dugno
Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėkminga, jei ne viena bėda: kartais įranga stringa už dugno akmenų. Ypač daug svarelių netenkama, kai masalas „ridenamas” dugnu. Tokiu atveju yra kelios išeitys:
1. Tvirtinamas ne vienas svarelis, o visa jų girlianda ant atskiro pavadėlio. Kartais vietoje svarelių išradingesni žvejai naudoja net metalinę seno užtrauktuko dalį, kuri beveik [...]
Pavadėlio ilgis
Gaudant su tolimojo užmetimo meškerėmis, daugelio žūklės specialistų manymu, pavadėlis turėtų būti 30-50 cm ilgio. Atskirais atvejais, kai žuvys kimba silpnai arba gaudomos aukščiau dugno, pavadėlio ilgis gali siekti 1 m ir daugiau. Kai gerai kimba, pavadėlio ilgis trumpinamas iki 20-25 cm.
Su pavadėliu ar be jo
Kai kurie žvejai pavadėlio atsisako teigdami, kad kuo daugiau mazgų, tuo daugiau silpnų meškerės vietų. Iš dalies jie teisūs. Iš daugiametės praktikos pastebėjau, kad pavadėlio mazgas dažniau trūksta ne prie kabliuko, bet prie kilpos mazgo. Vis dėlto plonesnis pavadėlis leidžia natūraliau pateikti masalą bei sumažina riziką netekti visos meškerės įrangos. Nutrūkus svareliams ar plūdei, reikės [...]
Sportinė meškerė su Waggler plūde
Gaudymas šitokiu įrankiu vadinamas franglaise. Pavadinimas kilęs iš dviejų šalių pavadinimo, nes būtent Anglijoje ir Prancūzijoje toks gaudymas labiausiai žinomas. Naudojamas ilgas sportinės meškerės kotas, tik įprasta plūdė pakeičiama lengva angliškosios palaidynės Waggler plūde. Ritė, suprantama, nereikalinga. Įrankio privalumas – patogu gaudyti vėjuotu oru, nes valą galima paskandinti koto viršūnę pamerkus į vandenį. Be to, [...]